Inkilų išmatavimai

Tinkamai parinkti inkilo išmatavimai (ypač landos dydis) padeda paukščiams saugiai perėti ir sumažina plėšrūnų riziką. Žemiau pateikiami dažniausiai naudojami matmenys skirtingoms rūšims ir svarbiausi praktiniai patarimai, kad inkilas būtų patogus bei ilgaamžis.

Paukščio rūšis	Inkilo aukštis (cm)	Aukštis iki landos (cm)	Sienelės plotis (cm)	Landos skersmuo / matmuo (cm)	Rekomenduojamas iškėlimo aukštis (m)
Didžioji zylė	30	23	15–16	3–3,2	3–5
Mėlynoji zylė	27	20	15–16	2,8	3–5
Kuodotoji zylė	25	18	14–15	2,8	3–7
Margasparnė musinukė	28	21	15–16	2,8	3–5
Bukutis	30	22,5	16	3,4–3,5	4–7
Paprastoji raudonuodegė	23	14	18	5	4–6
Varnėnas	35	26–27	19–20	5	4–7
Čiurlys	35	26	19	5	6–15
Žvirblinė pelėda	40	29	24	6–6,5	5–7
Klykuolė	55	38	28	12	2–10

Gaminant inkilą svarbiausia ne grožis, o saugumas ir funkcionalumas – matmenys turi atitikti pasirinktą rūšį, o konstrukcija turi apsaugoti nuo drėgmės ir plėšrūnų.

• Landos dydis – kritinis. Ji turi būti pakankama paukščiui įskristi, bet ne per didelė: per didelė landa padidina riziką, kad plėšrūnai pasieks lizdą.
• Mediena ir paviršiai. Geriausia naudoti sausas, nedaug arba visai neobliuotas lentas; viduje sienelės turėtų būti šiurkštesnės, kad jaunikliams būtų lengviau „išlipti“ lauk.
• Lentų storis ir stogelis. Praktinis standartas – ~1,5–2,5 cm lentų storis, o stogeliui verta rinktis kiek storesnę lentą, nes ji greičiausiai dėvisi. Stogelis turėtų turėti iškyšą (ypač priekyje), kad mažintų lietaus patekimą ir apsunkintų plėšrūnų priėjimą.
• Dugnas ir drėgmė. Dugną patikimiau daryti įleistą į inkilo vidų, o dugne pravartu išgręžti kelias mažas skylutes, kad pasišalintų drėgmės perteklius.
• Nedažykite vidaus. Jei norisi apsaugoti medieną – impregnuokite tik išorę; dažymas apskritai nerekomenduojamas, o jei dekoruojate (pvz., sodyboje), rinkitės gamtai draugiškas priemones ir palikite inkilą kuo natūralesnį.
• Jokių „tupyklų“ po landa. Pagaliukai ar laktelės paukščiams nereikalingi, o plėšrūnams gali palengvinti priėjimą. Jei reikia papildomos apsaugos, saugiau spręsti ją prailginant landą papildoma lentele su tokio paties dydžio anga.
• Atidaromas inkilas ir valymas. Mažiems inkilams labai svarbu, kad juos būtų galima patogiai atverti (dažniausiai per stogelį) ir išvalyti rudenį ar žiemą – dauguma paukščių seno lizdo patys neišneša, o sena medžiaga kaupia drėgmę ir parazitus.
• Kabinimo vieta ir stabilumas. Dažnas orientyras smulkiesiems paukščiams – kelių metrų aukštis ir vieta su geru priskridimu. Venkite labai tankios vietos (kaupiasi drėgmė) ir labai atviros pietinės pusės, kur inkile gali būti per karšta; svarbu, kad inkilas tvirtai laikytųsi ir nesiūbuotų.
• Drožlės kai kurioms rūšims. Daliai didesnių uoksinių paukščių (pvz., kai kurioms pelėdoms, meletoms, klykuolėms) rekomenduojama įberti medžio drožlių – tai padeda suformuoti tinkamą „lizdo“ pagrindą.